Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu pasveikino jaunuosius mokslininkus, kurių 2019 m. apgintos disertacijos buvo atrinktos kaip geriausios ir pelnė jiems laureatų vardus.
Geriausia humanitarinių ir socialinių mokslų disertacija. Šios nominacijos laureatais tapo:
Saulius Olencevičius, kurio darbo tema „Grįžtamojo ryšio įtaka asmens pasiekimams” (Vadyba), ISM – Vadybos ir Ekonomikos universitetas, mokslinė vadovė – prof. dr. Ilona Bučiūnienė ir mokslinis konsultantas - prof. dr. Mogens Dilling-Hansen.
Mykolas Simas Poškus, kurio darbo tema „Paauglių gamtai draugiško elgesio prognozavimas ir skatinimas skirtinguose Didžiojo Penketo bruožų klasteriuose“ (psichologija), Mykolo Romerio Universitetas, mokslinė vadovė – prof. dr. Rita Žukauskienė.
Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, kurios darbo tema „Vakarų Europos dailė Lietuvos kolekcijose XIX amžiuje ir grafas Vladislovas Tiškevičius” (menotyra), Lietuvos kultūros tyrimų institutas, mokslinė vadovė – dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė.
Dalia Pauliukevičiūtė, kurios darbo tema „Lazdynų Pelėdos kūryba: melodraminio režimo problemos ir kontekstai” (filologija), Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, mokslinė vadovė – dr. Solveiga Daugirdaitė.
Zigmas Vitkus, kurio darbo tema „Memorialas atminimo politikoje: Panerių atvejo tyrimas (1944-2016)” (istorija), Klaipėdos universitetas, mokslinis vadovas – prof. dr. Vygantas Vareikis.
Šios nominacijos nugalėtoju tapo:
Laura Petrauskaitė, kurios darbo tema „Matas Menčinskas ir jo amžininkai: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai” (menotyra), Lietuvos kultūros tyrimų institutas, mokslinė vadovė – prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Geriausia gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, bei žemės ūkio mokslų disertacija. Šios nominacijos laureatais tapo:
Dovilė Baziulytė-Paulavičienė, kurios darbo tema „Lantanoidais legiruotos apkonvertuojančios neorganinės medžiagos: naujos liuminescencinių žymenų įžvalgos“ (chemija), Vilniaus universitetas, mokslinis vadovas – prof. dr. Simas Šakirzanovas.
Marijonas Tutkus, kurio darbo tema „Pavienių molekulių fluorescencinė mikroskopija baltymų dinamikos tyrimams” (fizika), Vilniaus universitetas, moksliniai vadovai – prof. habil. dr. Leonas Valkūnas ir dr. Gediminas Trinkūnas.
Aleksandr Osipenko, kurio darbo tema „Metodų, skirtų mažųjų nekoduojančiųjų RNR žymėjimui, kūrimas“ (fizika), Vilniaus universitetas, mokslinis vadovas – prof. dr. Giedrius Vilkaitis.
Ieva Žičkienė, kurios darbo tema „Puslaidininkinių nanodarinių tyrimai terahercinės spinduliuotės ir optiniais impulsais“ (fizika), Vilniaus universitetas, mokslinis vadovas – dr. Ramūnas Adomavičius.
Šios nominacijos nugalėtoju tapo:
Titas Braukyla, kurio darbo tema „Triogerio bazės fragmentą turinčių funkcinių molekulių optoelektronikai sintezė ir tyrimas” (chemija), Kauno technologijų universitetas, mokslinis konsultantas – prof. dr. Vytautas Getautis.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungą jau 14 kartą organizuoją geriausios disertacijos rinkimus. Šis konkursas yra didelis įvertinimas jaunojo mokslininko karjeroje. Tai yra 4 metų darbo įvertinimo rezultatas. Nors šiandien sveikiname tik 11 laureatų, tačiau svarbu paminėti, kad varžėsi 60 darbų, o kur dar ne pateikti darbai?
Lietuvoje studijuojančių doktorantūros studijas turime apie 2700 studentų. Ar tai yra daug? Manau, kad ne. Nes Lietuvos valstybės stiprybė ne naudingosios iškasenos, bet Lietuvos žmonių išsilavinimas. Tik Lietuvos žmonių dėka, esame konkurencinga valstybė tarp 50 Europoje ir 198 pasaulio valstybių. Dėka žmonių kūrybinės veiklos, mes esame žinomi pasaulyje ir mūsų ekonomika vis dar auga, nors pandemija kesinasi skaičius numušti. Dėka verslo atstovų mes diegiame naujausias technologijas, kurios sukurtos mokslininkų grupių sunkiu darbu, kuri dažnai pamirštame paminėti ir galvojame, kad ši technologija atnešta iš užsienio.
Tad jeigu peržvelgtume į istorijos vingius – pamatytumėte, kad visi atvykėliai pirmiausiai naikino „Lietuvos išsilavinusius piliečius“. Tai yra mūsų stiprybė ir silpnybė.
Stiprybe – mes didžiuojamės, o silpnybes slepiame. Mūsų silpnybė – tai vykdomos įvairios reformos, kurios nesiremia Lietuvos mokslininkų tyrimais, pastebėjimais, kritika. Tikiuosi, kad ateityje silpnybe paversime stiprybe.
Džiaugiuosi, kad esu tarp tų studijuojančių studentų, kad tapsiu mokslininkų bendruomenės dalimi. Noriu palinkėti šiai bendruomenei – vienybės, tikėjimo ir kantrybės.
Nuoširdžiai dėkoju LJMS bendruomenės vardu JE Prezidentui, kad palaikote mūsų iniciatyvas ir skiriate savo laiką pasveikinti geriausias disertacijos laureatus. Tariu gražiausia žodį - AČIŪ Akademiniai visuomenei, be kurios neegzistuotume mes – III pakopos studentai, AČIŪ – verslo atstovams, kurie remia mūsų iniciatyvas ir žinoma – AČIŪ Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos nariams, nes tik jūsų dėka gyvuoja ši organizacija, kuri prisideda prie „Gerovės valstybės“ kūrimo.
LJMS Pirmininkės kalba 2020-11-26 11 val.
Renginį globoja
Renginio įrašas: