Atviroji prieiga

Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis

Prieš dešimtmetį Budapešto atvirosios prieigos iniciatyva pradėta pasaulinė kampanija, skirta atvirajai prieigai prie recenzuojamų mokslinių tyrimų rezultatų skatinti. Atvirosios prieigos siekis – užtikrinti nemokamą prieigą prie mokslinės literatūros: straipsnių, konferencijų pranešimų, daktaro disertacijų ir jų santraukų, kitos publikuotos ir nepublikuotos medžiagos. Atvirosios prieigos vystymasis suteikia galimybę skleisti tyrimų rezultatus, užtikrinant jų matomumą pasaulyje bei suteikti akademinės bendruomenės nariams geresnę prieigą prie mokslo žinių ir pasaulinių mokslo informacijos išteklių. Atvirosios prieigos iniciatyvas palaiko ir skatina Europos mokslinių tyrimų taryba, Europos Komisijos mokslo programos, UNESCO, SPARC ir kitos organizacijos, aukštai reitinguojami universitetai ir mokslinių tyrimų institucijos.

Atvirasis mokslas, atvirieji ugdymo ištekliai, atvirojo kodo programos, atviroji prieiga – tai terminai, kurie vis dažniau skamba akademinės bendruomenės aplinkoje. Šia tematikai tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio, o diskusijos ir renginiai atvirosios prieigos klausimais organizuojami jau dešimtmetį. Visgi, atvirosios prieigos klausimai aptariami gana siauruose specialistų rateliuose, o platesnei akademinei bendruomenei ši problematika yra žinoma mažiau. Tai patvirtina Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atlikta apklausa, kurios metu nustatyta, kad doktorantai ir jaunieji mokslininkai palankiai vertina atvirosios prieigos idėją, tačiau yra mažai susipažinę su atvirąja prieiga. Taip pat jiems trūksta žinių apie galimybę atvirojoje prieigoje publikuoti savo mokslinių tyrimų duomenis.

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA) beveik dešimtmetį vykdo plačią atvirosios prieigos prie mokslo žinių populiarinimo kampaniją. 2011 m. LMBA kartu su Lietuvos mokslo periodikos asociacija (LMPA) ir Kauno technologijos universitetu (KTU) vykdė du tarptautinės EIFL (Elektroninė informacija bibliotekoms) organizacijos remiamus projektus: „Skatinkime atvirąją prieigą Lietuvoje“ ir „Skatinkime atvirąją prieigą diegiant Atvirąją žurnalų sistemą (angl. Open Journals System)“. Interviu su mokslininkais, mokslo administruojančių ir finansuojančių organizacijų atstovais, bibliotekininkais ir leidėjais pagrindu sukurti informaciniai filmukai apie atvirąją prieigą atskleidė didėjantį prieigos prie naujų mokslo žinių poreikį, išaugusias mokslininkų matomumo pasaulyje galimybes. Kita vertus su atvirąja prieiga yra susiję leidybos kaštų, mokslo vertinimo bei kokybės klausimai. Antrojo projekto metu vykę seminarai paskatino Atvirosios žurnalų sistemos naudojimą mokslo žurnalų leidyboje ir su tuo susijusius kokybinius pokyčius ir išaugusias prieigos galimybes. Šių projektų pradėtas veiklas 2012 m. pratęsė KTU kartu su partneriais (LJMS, LMBA ir LMPA) vykdytas projektas „Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis“.

Vykdant projektą suorganizuotas trijų seminarų apie atvirąją prieigą ciklas. Pirmojo seminaro metu doktorantai, jaunieji mokslininkai ir kiti tyrėjai susipažino su atvirosios prieigos iniciatyvomis pasaulyje ir regione, galimybe būti daugiau matomiems pasaulyje, Europos Komisijos, Europos mokslinių tyrimų tarybos ir kitų finansuojančių institucijų reikalavimais mokslo tyrimų publikacijų ir mokslo duomenų prieigai. Antrojo seminaro metu klausytojai sužinojo apie intelektinės nuosavybės bei autorių teisėmis atvirojoje prieigoje, išgirdo apie kūrybinės bendrijos licencijas, tarptautinės organizacijos „Teisė į mokslinius tyrimus koalicija“ (Right to Research Coalition) iniciatyvas. Trečiasis seminaras buvo skirtas atvirojo mokslo klausimams. Dalis seminarų pranešimų buvo transliuojami internetu, todėl juos galėjo išklausyti platesnė auditorija. Seminarų dalyviai turėjo galimybę išgirsti kompetentingų šalies ir užsienio ekspertų nuomonę bei diskutuoti aktualiais mokslo žinių atvirumo, sklaidos ir prieigos klausimais. Projekto vadovės, LMBA atvirosios prieigos koordinatorės Gintarė Tautkevičienės teigimu, seminarai susilaukė didelio jaunųjų mokslininkų dėmesio, juose dalyvavo daugiau kaip 280 dalyvių.

Jauniesiems mokslininkams skirtų seminarų ciklą užbaigė viešoji diskusija „Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje, pakvietusi jaunuosius mokslininkus, mokslą ir studijas administruojančių ir finansuojančių institucijų atstovus, informacijos bei leidybos specialistus, bibliotekininkus ir kitus mokslinės komunikacijos proceso dalyvius aptarti probleminius prieigos prie mokslo žinių ir studijų literatūros klausimus, skatinti atvirosios prieigos iniciatyvas, susijusias su mokslinių tyrimų rezultatų publikavimu atvirojoje prieigoje, suteikti pagreitį mokslinių tyrimų rezultatų įkėlimui į atvirąją prieigą Lietuvoje. Renginys vyko pasaulinės „Atvirosios prieigos savaitės“ metu, kuri jau šeštus metus iš eilės organizuojama paskutinę spalio savaitę. Atvirosios diskusijos dalyvių pasisakymai ir daugiau informacijos apie seminarus pateikta Atvirosios prieigos renginių tinklalapyje.

„Atvirumas yra pripažintas kaip viena svarbiausių mūsų sąjungos vertybių, kadangi jis yra bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir vystymosi pagrindas“, – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė. – „Atviroji prieiga gali padėti užtikrinti mokslinių tyrimų kokybę, kadangi atviras mokslinių tyrimų rezultatų skelbimas padeda apsaugoti nuo plagiavimo ir falsifikavimo“. Šios organizacijos narys, Mykolo Romerio universiteto doktorantūros studentas, Ramojus Reimeris taip pat mano, kad „jam asmeniškai atviroji prieiga yra galimybė gauti reikalingas žinias lengviau, greičiau ir naudojant mažiau pastangų“. Šiai nuomonei pritaria ir kita to paties universiteto doktorantė Loreta Tauginienė, teigdama, kad „atviroji prieiga leidžia greičiau skleisti mokslo žinias, kurti mokslininkų tinklus – tuo skatinamas mokslo vystymasis, užkertamas kelias nesąžiningumui ir plagiatui“. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja profesorė Rūta Marcinkevičienė, atstovaujanti socialinius ir humanitarinius mokslus, yra įsitikinusi, kad „atviroji prieiga šiuose moksluose privalo būti užtikrinta. Kitaip, kokią įtaką jie gali turėti mūsų visuomenei?“