Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) atliko tyrimą siekdami išsiaiškinti doktorantų studijų nutraukimo, išsekimo, įsitraukimo į studijas bei pasitenkinimo studijomis institucines priežastis. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. sausio 31 d., jame dalyvavo 633 doktorantai iš visų mokslo sričių.
Anketinės apklausos būdu doktorantų buvo teiraujamasi apie šiuos institucinius veiksnius:
· autonomija,
· studijų krūvis,
· kolegų parama,
· galimybės tobulėti,
· grįžtamasis ryšys,
· vadovo bei konsultanto parama,
· prieštaringi lūkesčiai,
· administraciniai trukdžiai.
Visi kintamieji buvo vertinami pasitelkiant skales, t. y., apie kiekvieną iš jų buvo užduodami skirtingus aspektus vertinantys klausimai. Duomenų analizei buvo naudojami statistiniai metodai: dispersinė bei regresinė analizė.
Rezultatai atskleidė tamprias sąsajas tarp ketinimų nutraukti studijas bei įsitraukimo į studijas stokos. Vidutinis tyrime dalyvavęs doktorantas nurodė studijų metu tik kartais besijaučiantis kupinas energijos, entuziazmo ir pasinėręs į veiklą. Daugiau kaip ketvirtadalis (26,9 proc.) doktorantų nurodė besijaučiantys įsitraukę į studijas tik kartą per mėnesį ar rečiau, 14 proc. nurodė, kad tikėtina arba labai tikėtina, kad studijas nutrauks ateinančiais metais, 17 proc. – kad nutrauks studijas neįgiję daktaro laipsnio. Daugiausiai ketinimų nutraukti studijas išsako antrųjų ir trečiųjų studijų metų doktorantai. Tiek doktorantų ketinimai nutraukti studijas, tiek ir įsitraukimas į studijas buvo tampriausiai susiję su trimis instituciniais veiksniais:
· galimybėmis tobulėti,
· vadovo parama,
· prieštaringais lūkesčiais.
Aukštesne motyvacija bei retesniais ketinimais nutraukti studijas pasižymėjo tie doktorantai, kurie jautė gebantys ugdyti savo stipriąsias puses, jaučiantys vadovo pagalbą ir palaikymą bei nesusiduriantys su nesuderinamais reikalavimais studijų metu. Į šiuos, su studijomis susijusius studijų aspektus vertingiausia koncentruotis ir instituciniu, ir nacionaliniu lygmeniuiu, t.y., tiek siekiant tobulinti doktorantūros studijų procesą įstaigose, tiek ir vykdant doktorantūros kokybės stebėseną.
Tyrimo rezultatai atskleidė itin aukštą doktorantų išsekimą. 81 proc. doktorantų dienos pabaigoje jaučiasi išsekę, 72,5 proc. doktorantų dirbdami jaučiasi išsunkti emociškai, mažiau nei trečdalis (32,9 proc.) nurodo periodiškai pailsintys nuo studijų, vos 14,1 proc. nurodo gebantys negalvoti apie studijas laisvalaikiu. Doktorantų išsekimas yra mažiausias pirmaisiais studijų metais ir nuosekliai didėja vėlesniais. Jis yra labiausiai susijęs su dideliu studijų krūviu, prieštaringais lūkesčiais, galimybių tobulėti stoka bei administraciniais trukdžiais. Tyrime dalyvavę doktorantai yra tik vidutiniškai patenkinti savo studijomis. 10 balų skalėje vidutinis tyrimo dalyvis savo pasitenkinimą studijomis įvertino 6,7 balo, o pasitenkinimą savo studijų įstaiga – 7 balais. Palankiausiai studijas vertino pirmųjų metų doktorantai, vėlesniais metais šis rodiklis krenta.