2013 m. podoktorantūros stažuotoja Katia Levecque, dėliodama galutinius Belgijos doktorantų anketinės apklausos štrichus, nusprendė įterpti keletą klausimų ir apie jų psichologinę savijautą. Gauti rezultatai atskleidė daugeliui doktorantų pažįstamą, tačiau viešai neafišuojamą šio studijų etapo pusę. Doktorantūra – tai ne vien sterilios laboratorijos, freskomis numarginti bibliotekų skliautai ir kolegų plojimai konferencijose. Palyginus su kitais išsilavinusiais žmonėmis, doktorantai 1,5 karto dažniau išgyvena nuolatinę įtampą, 2 kartus dažniau jaučiasi prislėgti, nelaimingi, negebantys susikaupti ir įveikti kasdienių sunkumų bei daugiau kaip 3 kartus dažniau jaučiasi niekam tikę. Nenuostabu ir tai, kad tik maždaug kas antras, įstojęs į doktorantūrą, sugeba finišuoti laikydamas rankose daktaro diplomą.
Kviečiame skaityti interviu: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/arunas-ziedelis-doktorantura-tarp-aplodismentu-ir-asaru-233-1629000