Naujienų archyvas
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga imasi iniciatyvos spręsti profesinės mokslininkų etikos ir aplaidžiai vykdomų tyrimų problemas
Š.m. gegužės 12 d. Vilniuje įvyko jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojama spaudos konferencija „Profesinės mokslininkų etikos ir aplaidžiai vykdomų tyrimų problemos turi būti sprendžiamos nacionaliniu lygiu“.
„Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, turėdama labai artimą ryšį tiek su mokslininkais, tiek su būsimaisiais tyrėjais, rengdama įvairių mokslo darbų vertinimo konkursus pastebi, kad aplaidus tyrimų vykdymas, profesinės etikos pažeidimai, plagijavimas – labai nereta, tačiau iki šiol nacionaliniu lygiu kol kas nesprendžiama problema“, - teigė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.
Siekdama užkirsti kelią plagijavimui, intelektinės nuosavybės pasisavinimui, duomenų klastojimui ir aplaidžiam tyrimų vykdymui Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga sukūrė Etikos kodeksą.
LJMS Etikos kodeksas ir tyrėjo deklaracija remiasi sąjungos vertybėmis: kompetencija, kūrybiškumu, atsakomybe, bendradarbiavimu, iniciatyvumu ir atvirumu. Norėdama paskatinti šiomis vertybėmis vadovautis visus sąjungos narius, jų pagrindu strateginė darbo grupė suformulavo pagrindinius etikos principus: profesionalumo, inovacijos ir iniciatyvų skatinimo, sąžiningos veiklos ir sąmoningumo bei pagarbos.
Etikos kodekse nurodoma, kad plagijavimas laikomas šiurkščiausiu tyrėjo etikos pažeidimu, o vienu iš svarbiausių tyrėjo principų nurodoma objektyvios tiesos paieška. Kodekse kalbama ir apie racionalų valstybės ir rėmėjų pinigų panaudojimą mokslui vykdyti, apie humaniškumą, atliekant mokslinius eksperimentus, santykius su kolegomis ir kt.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės teigimu, Etikos sąvadas bus taikomas visiems sąjungos nariams, o taip pat galės būti taikomas tretiesiems asmenims jų pačių prašymu. Planuojama, kad rudenį, patvirtinus šį kodeksą, pradės veikti Etikos komisija, kurią sudarys penki asmenys. Numatyta iki dviejų asmenų rinkti ne iš sąjungos narių. Komisijos priimti nutarimai bus talpinami sąjungos interneto svetainėje, bei taikomos atitinkamos Etikos sąvade numatytos sankcijos.
„Manome, kad toks bendro pobūdžio etikos kodeksas būtų aktualus ir naudingas visiems Lietuvos tyrėjams. Galbūt tai būtų pirmas žingsnis etikos problemų sprendimo nacionaliniu lygiu link“, - kalbėjo V.Petrikaitė.
„Mes nesame universitetų administracija ir mes negalime už kitus žmones padaryti kažkokio darbo. Mes galime daryti tai, ką mes galime, ir tai, kas nuo mūsų priklauso. Mes negalime priversti, tarkime, Šiaulių universiteto Senato priimti sprendimo, kad negali docentas, kurio disertacija pripažinta plagiatu, dirbti universitete apskritai mūsų supratimu, mes neturime tokių galių, bet mes galime pradėti nuo savęs“, - spaudos konferencijoje svarstė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ekspertas dr. Tomas Žalandauskas.
Lietuvos mokslo tarybos humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Marcinkevičienė teigiamai įvertino Lietuvos juanųjų mokslininkų sąjungos iniciatyvą kurti Etikos kodeksą. Jos nuomone, kai kurie universitetai šiuo metu yra pakantūs „savo pačių darbo brokui“, tačiau ilgainiui, kalbant apie etiką, atsiras nepakantumo atmosfera, kuri „neleis vešėti plagijavimui“.
Pasak jos, kylantys ginčai etikos klausimais yra teigiamas dalykas.
„Blogiau yra, kai nekyla ginčas ir visiems yra gerai. Čia ne tik plagijavimo, bet akademinės etikos plačiąja prasme klausimas. Pavyzdžiui, studentai nevaikšto į paskaitas, dėstytojai irgi arba paleidžia studentus po 15 minučių. Abi pusės patenkintos, abi pusės patenkintos, ginčo nėra, bet kas tada turėtų susirūpinti?“, - klausė R.Marcinkevičienė.