Naujienos

Lietuvos jaunųjų mokslininkų forumo „Doktorantūra Lietuvoje 2020: prognozės ir vizija“ atgarsiai


2016 m. gegužės 6 d. Mykolo Romerio universiteto MRU LAB pastate (Didlaukio g. 55, Vilnius), kuriame yra įsikūręs Socialinių inovacijų laboratorijų tinklas, įvyko Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) kartu su MRU Mokslo ir inovacijų paramos centro Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla ir MRU Doktorantų draugija organizuotas Lietuvos jaunųjų mokslininkų forumas „Doktorantūra Lietuvoje 2020: prognozės ir vizija“ (Forumas).

Renginį sveikinimo žodžiais atidarė LJMS pirmininkė dr. Milena Medineckienė bei MRU mokslo ir tarptautinių ryšių prorektorė dr. Inga Žalėnienė. Atidarymo sesijos (moderatorė Dalia Karlaitė) metu jaunieji mokslininkai dr. Tomas Ambrasas (MRU), dr. Ingrida Celešiūtė (VDU) ir dr. Kristijonas Vizbaras (Brolis Semiconductors) su gausiai susirinkusiais renginio dalyviais pasidalino savo per doktorantūros studijas įgyta patirtimi bei pasiūlė jų asmenine praktika bei užsienio patirtimi paremtus studijų gerinimo sprendimus. Jaunieji mokslininkai akcentavo glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo su moksliniu vadovu ir/ar konsultantu, tarptautiškumo ir tarpdiscipliniškumo didinimo, perkeliamųjų gebėjimų stiprinimo svarbą ir pan.

Plenarinės sesijos metu (moderatorė LR Prezidentės patarėja dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė) prof. habil. dr. Eugenijus Butkus (VU), prof. habil. dr. Antanas Čenys (LURK, VGTU), prof. dr. Dainius Haroldas Pauža (LMT, LSMU), doc. dr. Loreta Tauginienė (MRU), dr. Brigita Serafinavičiūtė (VU) ir Tadas Juknevičius (MOSTA) diskutavo apie dabartinės doktorantūros skaudulius bei dalinosi ateities prognozėmis. Diskutantai nemažai dėmesio skyrė komplikuotam teisiniam reguliavimui, pagal kurį vyksta doktorantūros teisių suteikimas ir doktorantūros vykdymas, aptarė klausimus, į kuriuos jau artimiausiu metu turėtų būti atsakyta. Sesijos metu buvo aptarti akademinės etikos ir atvirosios prieigos klausimai, sulaukta pasiūlymų dėl doktorantūros studijų metu parengtos ir paskelbtos mokslinės produkcijos vertinimo apgynus disertacijas, stipendijų didinimo, su moksline veikla nesusijusio darbo vengimo.

Po pietų pertraukos dalyviai pasiskirstė į dvi darbo grupes „Doktorantūra ir podoktorantūra“ (moderatorė Dalia Karlaitė) ir „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas (Profesinė doktorantūra)“ (moderatorius dr. Andrius Puksas). Darbo grupėse su renginio dalyviais diskutavo Jolita Čeičytė (KTU), dr. Nomeda Gudelienė (MRU), Ilona Kazlauskaitė (ŠMPF), dr. Agnė Paliokaitė (Visionary Analytics), Arminas Varanauskas (ŽEF), dr. Salomėja Zaksaitė (MRU).

KTU Doktorantų draugijosAkademinių reikalų koordinatorė J. Čeičytė priminė dalyviams, kad doktorantas yra „mokslo ir inovacijų kūrėjas, aktyvus visuomenės narys“ (ši nuostata yra įtvirtinta ir KTU Doktorantų draugijos vizijoje). Pranešėja taip pat pažymėjo, kad doktorantai privalo būti kritiški ir motyvuoti bei galiausiai pateikė pozityvią išvadą  – „akademinių vertybių ugdymo atsakomybė didžiąja dalimi priklauso nuo pačių doktorantų“. Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė I. Kazlauskaitė priminė, kad doktorantai gali pasinaudoti ne tik gerai jau žinoma tarptautine Erasmus+ programa, bet ir kitomis tarptautinėmis (Jean Monnet) ir nacionalinėmis (valstybinių stipendijų, tarptautinių praktikų) programomis tiek doktorantūros studijų metu, tiek ir po studijų baigimo. Dr. S. Zaksaitė pasidalino asmeniniais įspūdžiais apie savo podoktorantūros stažuotę, kuri buvo koordinuojama Lietuvos mokslo tarybos, atskleidė privalumus ir trūkumus, taip pat atsakė į dalyviams rūpimus klausimus.

Pastebėta, kad dabartinis teisinis reglamentavimas neskatina verslo ir mokslo bendradarbiavimo, tačiau kartu ir neužkerta jam kelio. Kol diskutuojama apie pramoninės doktorantūros privalumus, kai kurios įmonės jau ryžtasi aukštosiose mokyklose remti jaunųjų tyrėjų iniciatyvas. Dr. A. Paliokaitė kaip tik atstovauja vieną iš tokių įmonių. Anot jos, kartu su deramu valdžios institucijų dėmesiu verslo ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimui verslas drąsiau investuos į jaunuosius tyrėjus. Suinteresuotumas yra ir iš verslo, ir iš akademijos pusės, tačiau nėra politinės valios. A. Varanauskas pasidalino savo įžvalgomis ir atliktų tyrimų rezultatais, atkreipė dėmesį į sėkmingos pramoninės doktorantūros plėtros Danijoje priežastis. Dr. N. Gudelienė akcentavo tarpusavio pasitikėjimo svarbą. Verslo pasitikėjimo aukštojo mokslo institucijomis neskatina ir teisinis neapibrėžtumas, o akademinė bendruomenė vis dar įtariai žvelgia į verslą.

Po kiekvienos Forumo dalies vyko aktyvios diskusijos tarp pranešėjų ir susirinkusių dalyvių. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į senosios mokslininkų kartos atstovų nenorą transformuotis bei koja kojon eiti su šių dienų realijomis. Renginį vainikavo neseniai išrinktos Eurodoc vice-prezidentės Julijos Baniukevič pranešimas apie doktorantūros modelius Europoje bei dr. Milenos Medineckienės ir Aidžio Stuko atliktas renginio pasiūlymų apibendrinimas.

Organizacinė renginio komanda – Dalia Karlaitė, dr. Andrius Puksas, Aidis Stukas, Gita Lasytė, Loreta Paukštytė ir Aistė Pupininkaitė.

Nuotraukos autorius – Vidūnas Gelumbauskas

Daugiau renginio nuotraukų galite rasti čia.