Naujienos

Iššūkis, kurio tikroji prasmė atsiskleidė mokslinės stovyklos Idėjų kalvė’2015 metu


Pranešimą parengė Aistė Pupininkaitė

Lietingas, pilkas, visiškai nežaismingas rugsėjo 26-osios rytas nežadėjo nieko gero net atvykus iki Aukštadvario. Trakų rajono gražios gamtos apsuptyje įsikūrusio miestelio gyventojai irgi neskubėjo, matyt, anksti keltis iš lovų – 8 valandą ryte vienas kitas stebėjo pravažiuojančias Idėjų kalvės dalyvių automobilius. Jie nerangiai, lėtai judėjo link Vilniaus Gedimino technikos universiteto poilsio ir sporto bazės, kurios prižiūrėtoja Danutė pirmoji ėmė „dėlioti kortas“ kitaip – su šypsena pasitiko atvykusius ir juokaudama supažindino su griežtomis apsigyvendinimo taisyklėmis. Tuo tarpu stovyklautojai vis dar tingiai, vėluodami vienas po kito rinkosi, pasiskambindami ir pasiklausdami, ar tuo keliu važiuojantys... Kelias klaidus, bet juk iššūkiai prasideda!

„Kava, kava, kava!“ – girdisi savaitgalio nuotaikų balsai, ieškantys šilto gėrimo bazės salės prieangyje. Iš tiesų, juk staiga atšalę orai ir nešildomos dar tuo metu patalpos nebuvo itin svetingos atmosferos kūrėjai. Visa laimė, jog stovyklos organizatoriai pasirūpino maža, jaukia salyte, kurioje buvo galima patogiai įsitaisyti ir pradėti stovyklą.

Idėjų kalvės‘2015  pradžią paskelbė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė. Nemaža dalis atvykusiųjų nėra sąjungos nariai, tad plataus turinio pranešimas jiems buvo naudingas ir įkvepiantis pasidomėti galimybėmis tapti nariu.

Pirmąją stovyklos pranešimų sesiją moderavo LJMS Tarybos narys, socialinių mokslų atstovas dr. Andrius Puksas, susidūręs su iššūkiu pristatinėti ir kuruoti tiksliųjų mokslų pranešėjus. Galima buvo pastebėti, jog ne viename LJMS organizuotame forume moderuojantis dr. Andrius Puksas, sugebėjo įvairių mokslo sričių atstovams diskusijomis perteikti vienų ar kitų pranešėjų paminėtas sudėtingesnes profesines realijas. Šioje sesijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Giedrius Gecevičius, dr. Rima Solianik, Tomas Proscevičius. Aktualus ir pralinksminęs mokslinis faktas pasirodė daktarės  R. Solianik, kuri susirinkusiesiems šaltoje auditorijoje papasakojo, kaip skirtingai vyrus ir moteris veikia šaltas oras. Pasirodo, šaltyje stipriosios lyties atstovai sunkiau įsimena informaciją, tad, neturėtume nustebti, jei išvykdamas iš stovyklos jaunasis tyrėjas grįžęs mažai ką prisimins. Daugelis jų bandė tai paversti iššūkiu ir gerdami šiltus gėrimus atidžiai sekė programą.

Atėjus pietų metui visi dalyviai, kurie dar nespėję susipažinti tą galėjo padaryti keliaudami pėsčiomis iki bazės pakalnėje  įsikūrusios „Navos smuklės“. O saulė nei nemėgino lįsti lauk ir sušildyti miško keliuku džiugiai keliaujančių tyrėjų grupelės. Šiluma laukė Navos ežero pakrantėje įsikūrusios smuklės viduje. Jos šeimininkė Diana pasveikino ir maloniai pakvietė vaišintis stebinančiai skaniais pietumis. Prie stalų susisėdę skirtingų institucijų atstovai dalinosi motyvais, kodėl atvyko į stovyklą, trumpai papasakojo apie savo atstovaujamas institucijas ar organizacijas.

Po pietų prasidėjusi antroji sesija buvo šiek tiek ilgesnė – ją vedė LJMS Tarybos narys, tiksliųjų mokslų atstovas Giedrius Gecevičius. Pranešimus skaitė LJMS Tarybos narė Dalia Karlaitė, turbūt šiandien jau daktaru tapęs Vytautas Valatka, Povilas Kavaliauskas, Vytenis Skorupskas bei Miglė Černikovaitė. Vienas iš pranešėjų – V. Valatka – pranešimą skaitė ruošdamasis disertacijos gynimams. Klausanti auditorija, jo paties paprašyta, buvo aktyvi, kritiška, komentuojanti jo mokslinio darbo problemas. Išsiskiriantis šokiruojančiais faktais jaunojo mokslininko, medicinos srities atstovo Povilo Kavaliausko pranešimas, po kurio kiekvienas turėtume stebėtis, kaip stipriai veikia mūsų imunitetas veikiant dideliam mikrobų antpuoliui aplinkoje, bei socialinių mokslų atstovų pranešimai sukėlė nemažą diskusijų bangą. Tad aptarimų dalį ėmėsi koordinuoti dr. Andrius Puksas.

Nors vakarienė buvo ankstyva, tačiau daugelis po to galėjo dėkoti už tai laiku pasibaigusiems ir neužsivėlinusiems pranešimų ciklams. Po sočios vakarienės Navos smuklėje buvo laiko pasiruošti buvusio LJMS nario Gedimino Jankaus vedamiems šokių užsiėmimas. Pasigirdus Lotynų Amerikos muzikos garsams daugelis dalyvių stojo į šokių aikštelės vidurį ir judėjo bachiatos šokių ritmu.

Šokiams besibaigiant į stovyklos bazę ėmė rinktis keletas pakankamai naujos sporto šakos – akrojogos –atstovų. „AcroYoga Lt“  įkūrėjas Karolis Valickas ir jo komandos nariai supažindino stovyklos dalyvius su akrojogos taisyklėmis, pagrindiniais principais, kurie tapo tikrų tikriausiu iššūkiu jauniesiems mokslininkams ir tyrėjams. Iš pradžių nedrąsiai žvalgęsi dalyviai netrukus įgavo pasitikėjimo – ypač vienas kitu, kadangi ši sporto šaka užsiiminėjama porose. Kita dalis, ne tokių azartiškų, dalyvių susiorganizavo stalo žaidimų kampelį, kuriame lavino savo žinias, išbandė vienas kito požiūrius, sprendimus.

Po interaktyvių užsiėmimų stovyklautojus ir svečius buvo pakviesti bazės prižiūrėtoja Danutė pakvietė pailsėti į pirtį. Ant ežero kranto, naktinių, pajuodusių pušų apsuptyje spragsinti, puikiai iškūrenta pirtelė sutalpino visus norinčius pasipirtinti. Į baltas paklodes įsivilkę, it kokie graikai, jaunieji mokslininkai smala kvepiančioje saunoje diskutavo lituanistikos temomis, aptarinėjo atvykusiuosius, jų tikslus, plačiau buvo kalbama apie LJMS veiklas, artėjančius šventinius renginius.  Naktinės maudynės šaltame, rudens paliestame vandenyje ir visiems pažįstamos dainos pritariant gitaros garsams ilgam sulaikė jaunuosius mokslininkus nuo ėjimo į savus kambarėlius.

Ryte, spalio 27 dieną, visus pakėlė kvietimas pusryčiauti avižinės ir grikių košės. Uogienėmis paskanintas košes išvirė anksčiausiai atsikėlę stovyklautojai kuklioje bazės virtuvėlėje, kurioje, pasak Danutės, apsilankydavo ir daug žymių Lietuvos veikėjų. Pramerkę akis užsimiegoję dalyviai buvo nudžiuginti pasirodžiusios, pagaliau, saulės spindulių: medžiuose, žaliose, bazės ežerą juosiančiose, pušelėse.

Pasivėlavę, nešini pusrytainiu ir kavos puodeliais, Idėjų kalvės dalyviai skubėjo į mažąją salytę, kurioje LJMS narys Aidis Stukas moderavo diskusiją apie mokslo iššūkius ir galimybes, o jam talkino – Dovilė Kurpytė. Diskusijoje dalyvavo Salomėja Lukaitė, Povilas Kavaliauskas bei Dalia Karlaitė. Gan ilgai užsitęsusi diskusija pamažu įtraukė dalyvius į bendrą minčių srautą. Visi pasidalino savo pastebėjimais ir mintimis.

Po diskusijos LJMS narė Dovilė Kurpytė pakvietė į praktines dirbtuves, kuriose dalijosi patarimais, kaip planuoti savo laiką, kad jis taptų produktyvus. Moderatorė pristatė keleto pagrindinių laiko planavimo principų taikymą, asmeninių laiko valdymo įrankių praktiką bei priminė kai kurias mankštos dalis, padedančias pailsėti, visiems tyrėjams puikiai pažįstamo, ilgalaikio sėdėjimo prie stalo metu. 

Praktines dirbtuves pratęsė Karolis Valickas su savo komanda, pristatydamas akrojogos naudą dirbantiems sėdimą darbą. Jogas pademonstravo ir leido išbandyti patiems nemažai pratimų, kurie teikia malonų poilsį, žvalumą, leidžia susikaupti darbui.

Užsitęsusios stovyklos veiklos kaip reikiant privertė išlakti dalyvius – visi išskubėjo pietauti į Navos smuklę. Prie ilgo, bendro stalo susirinkusieji nusprendė stovyklos aptarimą padaryti šalia esančiose poilsio zonose prie vandens. Pasidžiaugę išskirtinės stovyklos sėkme visi nusifotografavo bendrai nuotraukai ant lieptelio – ne bet kaip, o stovėdami bendros, vieningos grandinės pozicijoje, kurią „surežisavo“ akrojogų komanda.

Iki vakaro užsitęsusi stovykla pakeitė visiškai pradinį scenarijų – visi išvyko maloniai pavargę, gerai nusiteikę, švytinčiais veidais stebindami vietinius. „Atvykite dar kartą“ – kvietė Danutė. O mes dėkojame jai už svetingumą.