Naujienos

Įvyko pirmasis Lietuvos jaunųjų mokslininkų forumas


Šių metų gegužės 15 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Santakos slėnyje vyko Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) inicijuotas atviras renginys – Lietuvos jaunųjų mokslininkų forumas (LJMF). Tai pirmasis nacionalinis Lietuvos jaunųjų mokslininkų susitikimas, kurio metu susirinko mokslo institucijų atstovai, mokslinės draugijos ir organizacijos, mokslo ir verslo partnerystės centrų atstovai bei pavieniai asmenys, suinteresuoti mokslo ateitimi.

Pagrindinė forumo tema - „Ar Lietuvai reikalingi mokslininkai?“. Nors daugelis dalyvavusių vienbalsiai sutiko, jog reikia, tačiau abejonių kelia tokie faktoriai, kaip nepakankamas mokslinių tyrimų finansavimas, neužtikrinta doktoranto arba jaunojo mokslininko padėtis, blankios karjeros galimybės Lietuvoje.

Forumo tema, padiktavusi renginiui programą, suskirstė ją į tris dalis: plenarinė sesija, mokslinių organizacijų prisistatymas bei diskusijų dalis, sudaryta iš trijų potemių apie pramoninę doktorantūrą, mobilumą, migraciją ir karjeros planavimą, tyrimų finansavimą ir socialines garantijas.

Plenarinėje sesijoje dalyvavo dr. D. Pauža, Akad. prof. habil. dr. J. Augutis, dr. S. Žurauskas, dr. K. Vizbaras, J. Baniukevič. Pranešėjai pristatė statistinius duomenis ir bei pagrindines išvadas, susijusias su mokslu Lietuvoje, taip pat kalbėjo apie mokslo ateities prognozes bei tam kuriamas strategijas.

Antroji sesija trumpam suvienijo atskiras mokslines organizacijas bei draugijas, kurios pristatydamos savo veiklą stebino aktyvumu bei išradingumu. Auditoriją linksmai nuteikė KTU Studentų mokslinės draugijos iniciatyva salėje pademonstruoti netikėtą eksperimentą.

Trečioji sesija turėjo tris potemes, kurios buvo organizuojamos diskusijos forma. Pranešėjai diskutavo tarpusavyje bei su salėje sėdėjusiais svečiais. Buvo diskutuojama įvairiais pjūviais, kurie susiejo visas tris nagrinėjamus klausimus.

Pirmojoje dalyje apie pramoninę doktorantūrą kalbėjo dr. I. Savickienė  bei A. Varanauskas. Jie supažindino su pramoninės doktorantūros perspektyvomis, buvo bandoma išsiaiškinti, kuo pramoninė doktorantūra skiriasi nuo klasikinės doktorantūros, ieškant pavyzdžių iš svetur.

Apie galimybes ieškoti sėkmės svetur, neradus (arba nebandant ieškoti) jos savoje šalyje, antrojoje dalyje diskutavo dr. V. Smirnovas, prof. E. Aleksandravičius ir dr. J. Katkuvienė. Mobilumo samprata buvo analizuojama įvairiai: nuo mokslininko gebėjimo judėti, siekiant mokslinės karjeros įvairiose šalyse, iki gebėjimo asmenines mokslines žinias pritaikyti įvairiose sferose, ypač  - versle.

Verslo ir mokslo partnerystės tema paliesta trečiojoje dalyje kalbant apie tyrimų finansavimą bei socialines garantijas. Dr. E. Bagdonaitė bei V. Čepas pristatė ateities mokslo projektų gaires. Buvo keliama stipendijų ir atlygio už mokslinius darbus problema, diskutuojama apie verslą, remiantį mokslą ir jo inovacijas.

Mokslo, inovacijų ir verslo produktyvaus bendradarbiavimo pavyzdžiu tapo įmonė „Brolis Semiconductors“.  Vienas jo įkūrėjų dr. K. Vizbaras dalijosi „sėkmingos jaunojo mokslininko karjeros receptu“, kuris nepaliko abejingų tarp susirinkusiųjų. Sistemingas darbas, drąsa ir komandinė dvasia – pagrindiniai recepto „ingredientai“ padėję sukurti jaunajam mokslininkui tarptautinio pripažinimo sulaukusius technologijų produktus.

Sėkmės pavyzdys ne tik įkvepia, bet ir skatina ieškoti daugiau informacijos, reikalingos sėkmingai karjerai. Tai būtent išryškėjo diskusijų metu, kuomet jos užtruko siekiant vieningai atrasti atsakymų į forumo iškeltą klausimą. Vis tik, visi vieningai sutarė, kad ši tema išlieka aktuali ir diskutuotina, tikintis, jog panašių susitikimų dar bus ateityje.

Pagarbiai

LJMS komanda