Naujienų archyvas
LJMS „desantas“ Verkių dvaro parko požemiuose
Verkių dvaro parke maloniai laisvalaikį leidžia nemažai vilniečių. Čia linksmai šurmuliuoja jaunimėlio grupelės, mamytės su vežimėliais mažylius migdo liepų pavėsyje, įvairaus amžiaus porelės jaukiai glaustosi ir šnekučiuojasi. Atvažiuoja ekskursijos į parką ir rūmus, parke filmuoja įvairias laidas, organizuoja renginius. Parkas gyvas.
Didžioji dalis parko lankytojų net neįtaria, kad Verkių dvaro parkas turi dar ir paslaptį, nematomą dalį – požemius. Tai buvusių centrinių rūmų požemiai. Dalis tų požemių užgriuvę ir jau palaidoti istorijos, tačiau tikrai nemažai kambarių ir menių yra autentiškos, šiek tiek patvarkytos ir jas galima apžiūrėti. Į rūmų požemius nusileisti galima tik kopėčiomis per vieną iš kelių ventiliacinių angų, nes kitos užmūrytos. Ilgainiui per neužmūrytą ventiliacinę angą tautiečiai primetė visokio tipo šiukšlių (padangų, butelių, skarbonkių), taip pat likusios ir statybinės atliekos po požemių sutvirtinimo darbų.
Šiuos požemius kaip vieną iš trijų Vilniuje esančių šikšnosparnių žiemaviečių prižiūri ir tvarko Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcija, tačiau vien direkcijos žmonių rankų sutvarkyti požemiuose susikaupusių įvairių istorinių laikotarpių šiukšlių neužtenka, todėl maloniai pakvietėme į talką Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) entuziastus.
Bendram džiugesiui, kvietimas buvo išgirstas !
Neatidėliojant, vieną besibaigiančios vasaros vakarą (rugpjūčio 24 d.) susirinko grupelė smalsuolių, drąsuolių ir be abejo darbštuolių jaunųjų mokslininkų ir vieni kitus padrąsindami leidomės į požemius. Pirmiausiai žinoma, prisilietimas prie istorijos, spėliojimai kas kurioje menėje galėjo būti, kokiu tikslu padaryta viena ar kita niša, laiptas ar atrama. Nuostaba ir aikčiojimai einant iš vienos požemių patalpos į kitą, „karšti“ įspūdžiai pradėjus šikšnosparniams skraidyti, nuotraukos draugams parodyti. Apsiskaitę ir smalsūs tie jaunieji mokslininkai. Na o po pažinimo džiaugsmo visi kibome į darbą. Iš pirmo žvilgsnio atrodė paprasta, surinkti šiukšles, bet jas rinkti teko tamsoje, pasišviečiant prožektoriumi. Kitas sumanumo išbandymas, tas šiukšles reikėjo iškelti iš požemių į paviršių (apie 6 m) ir ištraukti per nedidelę ventiliacinę angą.
Taigi pasidalinome komandomis: vieni požemiuose valė ir šiukšles krovė į maišus, kiti „transportavo“ –– virvėmis kėlė į viršų, treti jau viršuje rūšiavo šiukšles į konteinerius. Darbas virė, gera nuotaika, entuziazmas, puiki atmosfera.
Patalkių siurprizą pateikė Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direktorė –– puiki, garuojanti vakarienė direkcijoje už didžiulio apvalaus stalo. Kaip juokavo direktorė „gaminau kaip didelei šeimai“. Talka tuo nesibaigė. Pokalbiai, nuotykių pasakojimai, įdomios ir paslaptingos Verkių istorijos... Išsiskirstyti niekas neskubėjo.
Atsisveikindami talkininkai su užsidegimu klausinėjo: kada kita talka ?
Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcija nuoširdžiai dėkoja jauniesiems mokslininkams už talką ir ypač vertingą draugystę ateičiai.