Naujienų archyvas
Konferencijoje aptartos doktorantų atstovavimo universitetų savivaldoje gairės
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuotoje konferencijoje „Universiteto savivalda – su doktorantais ar be?“ buvo aptarti doktorantų poreikiai ir prielaidos aktyviau dalyvauti aukštųjų mokyklų valdymo ir savivaldos procesuose.
Renginyje apie galimybes aktyvesniam doktorantų dalyvavimui aukštųjų mokyklų savivaldos procesuose savo įžvalgomis ir patirtimi dalinosi Lietuvos bei užsienio mokslo daktarai ir doktorantai, mokslo ir studijų institucijų, studentų organizacijų atstovai. Konstruktyvios diskusijos metu buvo siekiama bendrai atrasti būdų, kurie paskatintų doktorantus aktyviau dalyvauti aukštųjų mokyklų savivaldoje.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Piotras Cimmperman pristatė darbo grupės požiūrį į doktorantų poreikį bei galimybes dalyvauti universitetų savivaldoje. LJMS teigimu, doktorantų atstovavimo klausimas specifiškas dėl jų statuso – dažnai doktorantai ir tyrėjai, studentai, o kartais netgi dėstytojai.
„Atskira atstovavimo struktūra, gerinanti doktorantų įtraukimą į aukštųjų mokyklų savivaldą, galėtų būti doktorantų draugijos, kuriose būtų keliamos ir sprendžiamos problemos, dalijamasi patirtimi, išreiškiamas požiūris bei teikiami pasiūlymai. Tokio pobūdžio organizacijos padidintų šios pakopos studentų girdimumą ir leistų objektyviau atstovauti interesus“, – konferencijoje teigė LJMS pirmininkas P. Cimmperman.
Pranešimą skaičiusi Vilniaus pedagoginio universiteto atstovė Angelė Tamulevičiūtė pristatė panašų požiūrį atstovaujančią VPU doktorantų draugiją. Draugija savo veikla siekia skatinti VPU doktorantų bendradarbiavimą ir tobulinti jų mokymosi ir atliekamų mokslinių tyrimų procesą bei aktyviai dalyvauti VPU studijų proceso tobulinime ir mokslo kokybės gerinime.
Vilniaus universiteto studentų atstovybės (VUSA) prezidentas Liutauras Gudžinskas ragino daugiau dėmesio skirti doktorantų klasinio intereso gryninimui. Buvo siūlyta pirmiausia išgryninti būtent šios studijų pakopos atstovams aktualias problemas ir interesus. Manoma, kad išaugęs doktorantų akademinis identitetas ir glaudesnis savęs suvokimas kaip akademinės bendruomenės narių paskatintų liberalesnį bendradarbiavimą tarp akademikų ir studentų.
Panašias į šalies doktorantų atstovavimo savivaldose galimybes įvardijo ir užsienio universitetų atstovai iš Švedijos, Austrijos ir Rumunijos: Mattias Wiggberg, Adrian Bucsa, Konstanze Edtstadler. Pasak Rumunijos Pitesti universiteto daktaro Adrian Bucsa, bendravimas, nenutrūkstantis žinių keitimasis ir dialogas tarp akademinės bendruomenės ir doktorantūros pakopos studentų – viena iš pagrindinių priemonių skatinti kokybišką doktorantų interesų atstovavimą savivaldose.
„Ilgalaikių sprendimų reikėtų ieškoti sujungiant nacionalinį ir vietinį savivaldos lygius bei mažinant vietinių konfliktų skaičių tarp akademinės bendruomenės ir doktorantų. Naudinga būtų pasinaudoti doktorantų autoritetu ir specifinėmis kompetencijomis, nes būtent jie atstovaudami savo interesus mato problemas trijomis dimensijomis“, - patirtimi Švedijos universitete dalijosi Mattias Wiggberg.
Diskusijos metu buvo nuspręsta bendromis jėgomis tarp studentų organizacijų, doktorantų draugijų, aukštųjų mokyklų savivaldos institucijų ir kitų studentų interesus atstovaujančių organizacijų ieškoti universalaus doktorantų įtraukimo modelio. Prieita vieningo požiūro, jog vertingas studijų ir mokslo srities ekspertines žinias sukaupę doktorantai galėtų įnešti reikšmingą indėlį formuojant studijų kokybės gaires, išreiškiant platesnius interesus, kritiką bei stiprinant studentų atstovavimą.